Pinigai, kurie tiesiog išmetami
Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną išeinate iš namų ir pakeliui į darbą išmetate kelis banknotus. Skamba absurdiškai? Tačiau būtent tai daro dauguma Lietuvos įmonių – tik vietoj banknotų jos meta žaliavas, energiją ir gamybos atliekas. Ir dar moka už tai, kad jas išvežtų.
Lietuva kasmet sugeneruoja apie 6 milijonus tonų atliekų. Dalis jų – tai vertingos medžiagos, kurios tiesiog nustoja egzistuoti verslo grandinėje, nes niekas nesivargina jų grąžinti į apyvartą. Tradicinis verslo modelis veikia paprastai: pasiimk, pagamink, parduok, išmesk. Žiedinė ekonomika siūlo kitą logiką – pasiimk, pagamink, parduok, susigrąžink ir naudok iš naujo.
Kur dingsta realūs pinigai
Konkretus pavyzdys: maisto pramonės įmonė, kuri gamybos proceso metu išmeta organines atliekas. Standartinis sprendimas – mokėti atliekų tvarkymo įmonei. Žiedinis sprendimas – perdirbti jas į biodujas arba kompostą ir arba patiems naudoti energijai, arba parduoti. Skirtumas gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per metus.
Arba tekstilės sektorius. Lietuviški gamintojai dažnai išmeta audinius, kurie neatitinka kokybės standartų. Tuo tarpu Vakarų Europos įmonės tuos pačius audinius perparduoda mažesnėmis kainomis, grąžina tiekėjams perdirbimui arba bendradarbiauja su startuoliais, kurie iš jų kuria naujus produktus. Rezultatas – papildomos pajamos vietoj papildomų išlaidų.
Kodėl vis tiek nevyksta
Dažniausiai girdimas atsakymas: „Mes esame per maži.” Tai mitas. Žiedinės ekonomikos principus sėkmingai taiko net vieno žmogaus įmonės – tereikia pakeisti požiūrį į tai, kas laikoma atliekomis.
Kita priežastis – trumpalaikis mąstymas. Investicija į žiedinį modelį dažnai atsipirks per dvejus ar trejus metus, bet vadovams svarbu šių metų ketvirtis. Tai suprantama, bet brangu ilgalaikėje perspektyvoje.
Trečia problema – informacijos stoka. Daugelis vadovų tiesiog nežino, kad egzistuoja konkrečios priemonės, EU finansavimas ir partneriai, kurie padeda įmonėms pereiti prie žiedinio modelio. Lietuvoje veikia kelios organizacijos, kurios teikia tokias konsultacijas, tačiau jų paslaugomis naudojasi vos kelios dešimtys įmonių per metus.
Tai, ką verta žinoti prieš rytojaus susirinkimą
Žiedinė ekonomika nėra ekologinis projektas, kurį įmonės daro dėl įvaizdžio. Ji yra verslo modelis, kuris gali tiesiogiai paveikti pelno maržą. Europos Sąjunga jau dabar reikalauja, kad didelės įmonės atskleistų savo tvarumo rodiklius, o nuo 2026 metų šie reikalavimai taps dar griežtesni. Įmonės, kurios pradės dabar, turės konkurencinį pranašumą – ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl to, kad jau bus sukūrusios veikiančias sistemas.
Lietuvos verslas turi visas galimybes šioje srityje ne tik prisivyti Vakarus, bet ir tapti regioniniu pavyzdžiu. Klausimas tik toks: ar laukiame, kol tai taps privaloma, ar pradedame, kol tai dar yra pranašumas?