Kaip lauksnos festivalis gali tapti nulinės anglies dioksido pėdsako renginiu: praktinis vadovas organizatoriams

Kai pirmą kartą girdžiu žodžius „nulinės anglies dioksido pėdsako festivalis”, iš karto prisimenu savo pirmąjį lauksnos festivalį. Tai buvo mažas, jaukus renginys kaime, kur žmonės suvažiavo iš visos Lietuvos paklausyti autentiškos muzikos. Bet štai kas mane nustebino – po festivalio teritorija atrodė lyg po mūšio: plastiko kalnai, maisto atliekos, o apie aplinkos apsaugą niekas net negalvojo. Tada supratau, kad mūsų mylimi renginiai gali tapti tikromis ekologinėmis katastrofomis, jei nesiimsime veiksmų.

Šiandien, kai klimato kaita paveiks kiekvieną iš mūsų, festivalių organizatoriai turi galimybę tapti pokyčių lyderiais. Lauksnos festivaliai, dėl savo intymaus pobūdžio ir artimo ryšio su gamta, yra idealūs eksperimentams su tvarumu. Ir žinote ką? Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Energijos sprendimai: nuo generatorių iki saulės

Didžiausia festivalių anglies dioksido emisijų dalis paprastai kyla iš energijos suvartojimo. Tradiciškai lauksnos festivaliai naudoja dyzelinius generatorius, kurie ne tik teršia aplinką, bet ir kelia baisų triukšmą. Mano draugas Tomas, organizavęs keletą festivalių Aukštaitijoje, pasakojo, kaip jie pirmą kartą išbandė saulės baterijas. „Pradžioje buvome skeptiški – ar užteks energijos visam renginiui? Bet rezultatas pralenkė visus lūkesčius.”

Saulės energijos sprendimai šiandien tapo daug prieinamesni. Galite nuomotis mobiliuosius saulės baterijų komplektus, kurie aprūpins elektriba ne tik scenos apšvietimą, bet ir garso aparatūrą. Jei festivalis trunka keletą dienų, apskaičiuokite energijos poreikį iš anksto – paprastai 50-100 kW pakanka vidutinio dydžio renginiui. Svarbu išdėstyti saulės baterijas optimaliose vietose, kur jos gaus maksimalų saulės šviesos kiekį.

Kitas puikus sprendimas – hibridinės sistemos. Sujunkite saulės baterijas su vėjo generatoriais ir mažais, efektyviais biokuro generatoriais kaip atsarginiu variantu. Taip užtikrinsite energijos tiekimą net ir debesuotomis dienomis ar naktį.

Transporto iššūkis ir bendruomenės sprendimas

Štai kur slypi didžiausias anglies dioksido emisijų šaltinis – žmonių atvykimas į festivalį. Apskaičiuokite: jei į jūsų renginį atvyksta 1000 žmonių, o vidutiniškai kiekvienas nuvažiuoja 100 km, tai sudaro apie 20 tonų CO2 emisijų vien iš transporto. Skamba bauginančiai, bet yra būdų tai spręsti.

Organizuokite bendrus pervežimus iš didžiųjų miestų. Sukurkite Facebook grupę ar naudokite specialias aplikacijas, kur žmonės galės susirasti bendrakeleivius. Aš pats ne kartą taip važiavau į festivalius – ne tik sumažinau savo poveikį aplinkai, bet ir susipažinau su nuostabiais žmonėmis.

Skatinkite viešojo transporto naudojimą. Jei festivalis vyksta netoli miesto, susitarkite su vietos savivaldybe dėl papildomų autobusų maršrutų. Kai kurie organizatoriai net kompensuoja dalį bilietų kainos tiems, kas atvyksta viešuoju transportu.

Dviračių nuoma ir saugojimas – dar vienas puikus sprendimas. Jei festivalis vyksta gražioje gamtinėje vietoje, daugelis žmonių mielai pasinaudos galimybe tyrinėti apylinkes dviračiu. Įrenkite saugų dviračių stovėjimo aikštelę ir galbūt net organizuokite dviračių taisymo punktą.

Maisto kultūra ir vietos produktai

Maisto srityje lauksnos festivaliai turi didžiulį pranašumą – jie dažnai vyksta kaimo vietovėse, kur gausu vietos ūkininkų ir gamintojų. Pasinaudokite šia galimybe maksimaliai!

Vietoj to, kad kviestumėte maisto sunkvežimius iš toli, susitarkite su vietos ūkininkais, kepėjais, sūrių gamintojais. Tai ne tik sumažins transporto emisijas, bet ir suteiks festivalio lankytojams autentišką vietos kultūros patirtį. Prisimenu vieną festivalį Dzūkijoje, kur visa meniu buvo sudaryta iš produktų, užaugintų ne toliau kaip 50 km spinduliu. Skonis buvo nepakartojamas!

Skatinkite augalinės kilmės maistą. Nebūtinai daryti festivalį visiškai veganiškų – tiesiog pasiūlykite daugiau augalinių alternatyvų. Statistikos duomenimis, mėsos gamyba sukelia 10-50 kartų daugiau emisijų nei augalinių produktų gamyba.

Organizuokite kompostavimą. Maisto atliekos sudaro didžiulę dalį festivalių šiukšlių. Įrenkite kompostavimo dėžes ir aiškiai pažymėkite, kas į jas gali patekti. Po festivalio kompostą galėsite atiduoti vietos ūkininkams – jie bus dėkingi už natūralų trąšą.

Atliekų valdymas: nuo „zero waste” iki antrosios gyvavimo

Čia yra vieta, kur galite iš tiesų pademonstruoti kūrybingumą. Užuot tiesiog statę šiukšlių konteinerius, sukurkite visą atliekų valdymo sistemą.

Drąskite vienkartinius indus. Vietoj jų pasiūlykite nuomojamus puodelius ir lėkštes su užstato sistema. Žmonės sumoka papildomą eurą už indą, o grąžinę jį atgal, pinigus atsiima. Tai veikia puikiai – mačiau festivalius, kur atliekų kiekis sumažėjo 80%!

Įrenkite „swap shop” – daiktų mainų zoną. Žmonės gali atnešti daiktų, kurių nebereikia, ir paimti ką nors naujo. Tai ypač populiaru tarp jaunimo – marškinėliai, knygos, aksesuarai keičia šeimininkus ir gauna antrą gyvenimą.

Plastiko butelių grąžinimo punktai su pramogų elementu. Pastatykite automatą, kuris už grąžintą butelį duoda festivalio žetoną ar net mažą nuolaidą maistui. Vaikai ypač mėgsta tokius žaidimus!

Vanduo – pamirštas, bet svarbus elementas

Vandens suvartojimas festivalyje gali būti milžiniškas, o jo švarinimas ir transportavimas sukelia nemažai emisijų. Bet yra būdų šį poveikį sumažinti.

Įrenkite vandens fontanėlius visoje teritorijoje. Žmonės galės pripildyti savo butelius, o jums nereikės pirkti tūkstančių plastikinių butelių. Jei vietos vandentiekio nėra, galite nuomoti mobiliuosius vandens rezervuarus su filtravimo sistemomis.

Lietaus vandens rinkimas – puikus sprendimas techninėms reikmėms. Surinktas vanduo tiks teritorijos valymui, augalų laistymu ar net tualetų plovimui. Paprasta sistema iš latakų ir rezervuarų gali sukaupti šimtus litrų vandens.

Ekologiški tualetai – ne tik sumažina vandens suvartojimą, bet ir sukuria mažiau nuotekų. Šiuolaikiniai kompostuojamieji tualetai visai neblogai atrodo ir kvepia daug maloniau nei tikitės.

Bendruomenės įtraukimas ir švietimas

Vienas dalykas – įdiegti ekologiškus sprendimus, kitas – įtraukti žmones į šį procesą. Festivalio lankytojai gali tapti jūsų didžiausiais sąjungininkais kovoje už aplinką.

Sukurkite interaktyvų aplinkosaugos centrą festivalio teritorijoje. Čia žmonės galės sužinoti apie klimato kaitą, išbandyti saulės baterijas, pamatyti kompostavimo procesą. Padarykite tai linksma – su žaidimais, konkursais, dovanėlėmis.

Organizuokite „žaliąsias” dirbtuves. Mokykite žmones gaminti natūralius kosmetikos produktus, taisyti drabužius, auginti daržoves. Tokios veiklos puikiai dera su lauksnos festivalių atmosfera.

Sukurkite festivalio „žaliųjų ambasadorių” komandą. Tai savanoriai, kurie padės lankytojams teisingai rūšiuoti atliekas, paaiškis kompostavimo principus, pasiūlys ekologiškų alternatyvų. Jie turėtų būti ne griežti kontrolieriai, o draugiški patarėjai.

Finansai ir partneryste

Dažnai girdžiu argumentą: „Ekologiški sprendimai per brangūs mažam festivalio biudžetui.” Iš dalies tai tiesa – pradinės investicijos gali būti didesnės. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tvarūs sprendimai dažnai atsiperkа.

Ieškokite partnerių, kurie domisi tvarumu. Daugelis įmonių šiandien turi aplinkosaugos biudžetus ir mielai rems jūsų iniciatyvas mainais už reklamos galimybes. Saulės baterijų kompanijos gali suteikti įrangą nuolaida mainais už galimybę ją pristatyti festivalio lankytojams.

Kreipkitės į savivaldybes ir aplinkos apsaugos fondus. Egzistuoja nemažai dotacijų programų, skirtų ekologiškiems projektams remti. Jūsų festivalis gali tapti pilotiniu projektu, kuris vėliau bus taikomas kitiems renginiams.

Apskaičiuokite tikrąsias sąnaudas. Pavyzdžiui, saulės baterijos gali kainuoti daugiau nei generatorių nuoma, bet jums nereikės pirkti kuro. Daugiakartiniai indai brangūs, bet sutaupysite šiukšlių išvežimo sąnaudas.

Kai muzika skamba švarioje gamtoje

Po kelių metų eksperimentų su tvariais sprendimais, galiu pasakyti – nulinės anglies dioksido pėdsako festivalis nėra utopija. Tai reali galimybė, kuri reikalauja planavimo, kūrybiškumo ir bendruomenės palaikymo.

Svarbiausia suprasti, kad tvarumas nėra apribojimas – tai galimybė kurti geresnį festivalio patirtį. Žmonės vis labiau vertina organizatorius, kurie rūpinasi planetos ateitimi. Jaunoji karta ypač palanki tokiems renginiams.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebūtinai iš karto diegti visus sprendimus – pasirinkite 2-3 sritis ir jas tobulinkite. Kitais metais pridėkite dar keletą iniciatyvų. Svarbiausia – matuokite pažangą ir dalinkitės patirtimi su kitais organizatoriais.

Lauksnos festivaliai turi unikalų potencialą tapti tvarumo pavyzdžiais. Jie vyksta gamtoje, traukia žmones, kurie vertina autentiškumą ir bendruomeniškumą. Pasinaudokime šia galimybe ir parodykime, kad muzika gali skambėti dar gražiau, kai žinome, jog nesunaikinome planetos dėl kelių dienų linksmybių.

Ir kas žino – galbūt jūsų festivalis taps tuo pavyzdžiu, kuris įkvėps šimtus kitų organizatorių keisti savo požiūrį į renginių poveikį aplinkai. Muzika turi galią keisti pasaulį – kodėl nepradėti nuo mūsų pačių kiemo?