# Kada kompiuteris tampa našta, o ne pagalbininku

Kiekvienas iš mūsų esame susidūrę su ta keista akimirka, kai senasis kompiuteris, kadaise buvęs technologijų stebuklų, virsta dulkių rinkėju kažkur palėpėje ar rūsyje. Vilniuje, kaip ir bet kuriame šiuolaikiniame mieste, elektronikos atliekų kiekis auga geometrine progresija. Verslo centruose keičiami kompiuteriai dešimtimis, o namuose senoji technika tiesiog guli ir laukia – ko? Dažniausiai niekas nežino.

Problema ne tik ta, kad šie įrenginiai užima vietą. Viduje slypi ir pavojingos medžiagos – švinas, gyvsidabris, kadmis, ir kartu – vertingos žaliavos, kurias galima perdirbti. Vienas išmestas kompiuteris gali užteršti aplinką metams į priekį, o tūkstančiai tokių įrenginių? Tai jau rimta ekologinė problema, kurią Vilnius, kaip modernus europinis miestas, sprendžia vis aktyviau.

## Kodėl paprastas išmetimas nėra sprendimas

Matydami seną kompiuterį, daugelis pirmiausia galvoja – išmesti į šiukšlių konteinerį ir užmiršti. Bet čia prasideda tikroji problema. Elektronikos atliekos nėra paprasti buitiniai šiukšlės. Jos priklauso ypatingai kategorijai, kurią reguliuoja griežti Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai.

Kompiuteryje rasite ne tik plastiką ir metalą. Motininėje plokštėje – retųjų žemių metalai, ekrane – švino junginiai, baterijose – litį ar nikelį. Šios medžiagos, patekusios į dirvožemį ar vandenį, gali sukelti rimtų pasekmių ekosistemoms. O dar yra ir duomenų saugumo klausimas – jūsų senajame kietajame diske gali būti likę asmeninės informacijos, slaptažodžių, finansinių duomenų.

Verslo įmonėms situacija dar sudėtingesnė. Netinkamas elektronikos atliekų tvarkymas gali baigtis ne tik ekologinėmis, bet ir teisinėmis problemomis. Baudos už netinkamą atliekų tvarkymą nėra simbolinės, o reputacijos praradimas šiuolaikiniame pasaulyje, kur visi kalba apie tvarumą, gali kainuoti dar brangiau.

## Vilniaus elektronikos atliekų surinkimo taškai

Sostinė pastaraisiais metais žymiai išplėtė elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūrą. Jei turite vieną ar kelis senus kompiuterius, galite pasinaudoti keliais būdais.

Pirmiausia – didžiosios elektronikos parduotuvės. „Senukai”, „Topo centras”, „Varle” ir kiti dideli prekybos tinklai priima seną elektroniką pirkėjų patogumui. Dažniausiai tai veikia pagal principą „atneši seną – gauni nuolaidą naujam”, bet daugelis priima ir tiesiog utilizacijai, net jei nieko neperki. Tiesa, čia yra niuansas – ne visos parduotuvės priima įmonių techniką, tad verslui šis variantas ne visada tinka.

Antra galimybė – specialūs atliekų surinkimo aikštelės. Vilniuje jų yra kelios, strategiškai išdėstytos skirtinguose rajonuose. Žirmūnuose, Pilaitėje, Justiniškėse – šiose vietose galite atvežti ne tik kompiuterius, bet ir bet kokią kitą elektronikos techniką. Aikštelės paprastai dirba patogiu grafiku, įskaitant savaitgalius, o paslaugos privatiems asmenims – nemokamos.

Trečias variantas, ypač aktualus verslo įmonėms – specializuotos elektronikos atliekų tvarkymo įmonės. Jos ne tik priima techniką, bet ir gali atvykti į jūsų biurą, surinkti senus kompiuterius, išduoti visus reikiamus dokumentus apskaitai ir ataskaitoms. Kai kalbame apie dešimtis ar šimtus kompiuterių, tai neįkainojama paslauga.

## Duomenų saugumas prieš utilizaciją

Čia daugelis daro klaidą, apie kurią vėliau gailisi. Prieš atiduodant kompiuterį utilizacijai, būtina pasirūpinti duomenų sunaikinimu. Ir ne, paprastas failų ištrynimas ar net formato atlikimas nėra pakankamas.

Ištrinti failai iš tikrųjų niekur nedingsta – jie tiesiog tampa nematomais operacinei sistemai, bet fiziškai lieka kietajame diske. Specialiomis programomis juos galima atkurti net po kelių formatavimų. Todėl rimtas duomenų sunaikinimas reikalauja specialių įrankių.

Privatiems asmenims rekomenduočiau naudoti nemokamas programas kaip „DBAN” (Darik’s Boot and Nuke) arba „Eraser”. Jos ne tik ištrina duomenis, bet ir kelis kartus perrašo diską atsitiktiniais duomenimis, padarydamos atkūrimą praktiškai neįmanomą. Procesas užtrunka kelias valandas, bet ramybė verta.

Verslui situacija kitokia. Čia reikia ne tik sunaikinti duomenis, bet ir turėti dokumentus, įrodančius, kad tai buvo padaryta. Daugelis specializuotų įmonių siūlo profesionalaus duomenų sunaikinimo paslaugas su sertifikatais. Kai kurios net naudoja fizinį diskų susmulkinimą – mechaniškai sugriauna diską į mažus gabalėlius. Tai brangu, bet kartais būtina, ypač jei kalbame apie ypač jautrius duomenis.

## Kai kompiuteris dar gali tarnauti

Ne kiekvienas senas kompiuteris turi keliauti į perdirbimą. Kartais geriausias ekologinis sprendimas – pratęsti įrenginio gyvenimą. Jei kompiuteris dar veikia, tik jau per lėtas jūsų poreikiams, galbūt jis puikiai tiks kam nors kitam?

Vilniuje veikia kelios labdaros organizacijos, priimančios veikiančią kompiuterinę techniką. „Maisto bankas”, socialiniai projektai mokykloms, senelių namai – daugelis jų džiaugsis net ir pasenusia technika. Kompiuteris, kuris jums atrodo nebenaudojamas, gali tapti langu į pasaulį žmogui, kuris kitaip interneto prieigos neturėtų.

Yra ir kitas kelias – pardavimas. Nors senas kompiuteris nebeturi didelės vertės, antrinėje rinkoje visada atsiranda pirkėjų. „Skelbiu.lt”, „Facebook Marketplace”, specializuoti forumų skyriai – čia galite ne tik atsikratyti technikos, bet ir gauti bent simbolinę sumą. O kam nors tas kompiuteris gali būti idealus sprendimas – pavyzdžiui, mokiniui, kuris mokosi programavimo pagrindų ir jam nereikia galingos mašinos.

Dar viena įdomi galimybė – dalių panaudojimas. Jei kompiuteris nebefunkcionuoja, galbūt jame yra veikiančių komponentų? Operatyvioji atmintis, kietasis diskas, maitinimo blokas – šias dalis galima parduoti atskirai arba panaudoti kitame kompiuteryje. Tai reikalauja tam tikrų techninių žinių, bet internete rasite gauybę instrukcijų.

## Verslo specifika: kai kompiuterių dešimtys

Įmonėms, ypač vidutinėms ir didelėms, kompiuterių utilizacija yra visai kitokio masto iššūkis. Kai keičiate techniką visam skyriui ar net visai įmonei, kalbame apie dešimtis ar šimtus įrenginių. Čia reikalingas sisteminis požiūris.

Pirmiausia – planavimas. Geriausia pradėti galvoti apie utilizaciją ne tada, kai kompiuteriai jau nebefunkcionuoja, o iš anksto, kuriant IT strategiją. Daugelis pažangių įmonių turi aiškų technikos atnaujinimo ciklą – pavyzdžiui, kas ketverius metus. Tai leidžia planuoti biudžetą ir iš anksto susitarti su utilizavimo paslaugų teikėjais.

Antra – dokumentacija. Verslas turi laikytis griežtų apskaitos taisyklių. Kiekvienas utilizuotas kompiuteris turi būti tinkamai nurašytas, su visais reikiamais dokumentais. Geros utilizavimo įmonės tai supranta ir teikia visą reikiamą dokumentaciją – priėmimo-perdavimo aktus, utilizavimo sertifikatus, duomenų sunaikinimo patvirtinimus.

Trečia – logistika. Kai turite daug technikos, jos vežimas į surinkimo punktą tampa problema. Čia praverčia įmonės, siūlančios „nuo durų iki durų” paslaugas. Jos atvažiuoja su transportu, pakrauna viską, išsiveža – jums lieka tik pasirašyti dokumentus. Kaina priklauso nuo kiekio, bet paprastai už didesnį kiekį įmonės siūlo patrauklias sąlygas.

Kai kurios įmonės net gali mokėti už jūsų senus kompiuterius, jei jie dar turi liekamąją vertę. Taip, skamba keistai, bet jei jūsų technika dar gana nauja ir funkcionali, ji turi antrinę rinkos vertę. Specializuotos įmonės gali ją supirkti, atnaujinti ir parduoti toliau, arba išardyti į dalis.

## Perdirbimo kelias: kas vyksta toliau

Įdomu, kas nutinka su kompiuteriu, kai jį atiduodate utilizacijai? Daugelis žmonių apie tai nė negalvoja, bet procesas yra gana sudėtingas ir technologiškai pažangus.

Pirmiausia kompiuteriai surūšiuojami. Tie, kurie dar funkcionuoja ir turi vertę, gali būti nukreipti į pakartotinį naudojimą – po atnaujinimo ir duomenų išvalymo. Kiti keliauja į perdirbimą.

Perdirbimo procesas prasideda išardymu. Kompiuteriai išskirstomi į komponentus – plastikas atskirai, metalai atskirai, elektronikos plokštės atskirai. Tai dažniausiai daroma rankiniu būdu, nes automatizuoti tokį sudėtingą procesą sunku.

Toliau kiekviena medžiaga keliauja savo keliu. Plastikas gali būti sutrupintas ir panaudotas naujų gaminių gamyboje. Metalai – lydomi ir grąžinami į gamybos ciklą. Elektronikos plokštės – čia įdomiausia dalis – jos gali būti apdorojamos cheminiais būdais, išgaunant vertingus metalus: auksą, sidabrą, varį, paladį. Taip, jūsų senajame kompiuteryje tikrai yra aukso – nors ir labai nedaug, bet kai perdirbate tūkstančius įrenginių, kiekis tampa reikšmingas.

Pavojingos medžiagos – švinas iš senų monitorių, gyvsidabris iš lempų, kadmis – tvarkomas specialiai, pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Jos negali tiesiog patekti į aplinką, todėl naudojami specialūs neutralizavimo metodai.

## Kiek tai kainuoja ir ar gali būti nemokama

Vienas dažniausių klausimų – kiek kainuoja ekologiškas kompiuterių utilizavimas? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių.

Privatiems asmenims Vilniuje dauguma galimybių yra nemokamos. Elektronikos parduotuvės priima seną techniką nemokamai, atliekų surinkimo aikštelės taip pat. Tai finansuojama iš gamintojų įmokų – pagal ES direktyvas, gamintojai privalo prisidėti prie savo produktų utilizavimo. Taigi, pirkdami naują kompiuterį, jau iš dalies mokate už senojo utilizavimą, nors to tiesiogiai ir nejuntate.

Verslui situacija įvairesnė. Jei turite nedaug technikos ir galite ją patys atvežti į surinkimo punktą, tai taip pat gali būti nemokamai. Bet jei reikia paslaugų – atvykimo į vietą, pakrovimo, transportavimo, dokumentacijos – tai jau kainuoja.

Kaina paprastai skaičiuojama už kilogramą arba už vienetą. Vidutiniškai kompiuterius utilizuoti kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų už vienetą, priklausomai nuo paslaugų paketo. Jei reikia ir duomenų sunaikinimo su sertifikatu, pridedama dar 10-20 eurų už įrenginį.

Tačiau yra ir atvirkštinė situacija – kai jums moka. Jei jūsų kompiuteriai dar nauji, funkcionuoja gerai, o jūs tiesiog atnaujinate parką, kai kurios įmonės gali juos supirkti. Kaina simbolinė – galbūt 20-50 eurų už įrenginį, bet kai kalbame apie šimtą kompiuterių, tai jau tampa reikšminga suma, galinti padengti dalį naujų pirkimo išlaidų.

## Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Lietuvoje elektronikos atliekų tvarkymas reglamentuojamas keliais teisės aktais. Svarbiausia žinoti, kad elektronikos atliekų išmetimas su buitinėmis atliekomis yra draudžiamas ir baudžiamas.

Privatiems asmenims baudos retai taikomos – daugiau tai prevencija ir švietimas. Bet verslui reikalavimai griežti. Įmonės privalo:

• Vesti elektronikos atliekų apskaitą
• Perduoti atliekas tik licencijuotoms įmonėms
• Saugoti perdavimo dokumentus mažiausiai trejus metus
• Teikti metines ataskaitas apie susidariusias ir perduotas atliekas (jei kiekiai viršija nustatytus limitus)

Už šių reikalavimų nesilaikymą gresia baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, aplinkosaugos inspekcija gali atlikti patikrinimus ir reikalauti dokumentų.

Dar vienas svarbus aspektas – duomenų apsauga pagal BDAR (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą). Jei jūsų kompiuteriuose buvo asmens duomenų – darbuotojų, klientų, partnerių – turite užtikrinti jų saugų sunaikinimą. Duomenų nutekėjimas dėl netinkamo utilizavimo gali baigtis rimtomis baudomis – iki 20 milijonų eurų arba 4% metinės apyvartos.

Todėl verslas turėtų labai rimtai žiūrėti į utilizavimo įmonių pasirinkimą. Patikrinkite, ar įmonė turi reikiamas licencijas, ar ji apsidraudusi, ar gali pateikti reikiamus sertifikatus. Pigiausia pasiūla ne visada yra geriausia – kartais už keletą eurų mažesnę kainą rizikuojate daug didesne suma.

## Kai senas tampa nauju: apie antrąjį gyvenimą

Grįžkime prie gražesnės temos – kompiuterių antrojo gyvenimo. Ekologiškiausias sprendimas visada yra ne perdirbti, o pratęsti naudojimą. Ir čia galimybių daugiau, nei galėtumėte pagalvoti.

Senas kompiuteris gali tapti namų serveriu. Jei domitės technologijomis, galite jį paversti failų saugykla, medijų serveriu, net namų automatikos valdymo centru. Yra daug nemokamų operacinių sistemų, specialiai sukurtų tokiems tikslams – Linux distribucijos kaip Ubuntu Server, FreeNAS, OpenMediaVault.

Arba – mokymosi įrankis. Jei turite vaikų ar norite patys išmokti programavimo, senasis kompiuteris idealus eksperimentams. Galite jį išardyti ir vėl surinkti, mokydamiesi, kaip veikia technika. Galite įdiegti skirtingas operacines sistemas, išbandyti programavimo aplinkas. Jei kas nors sugenda – ne bėda, juk tai jau senas kompiuteris.

Labdaros organizacijos, kaip minėjau anksčiau, visada ieško technikos. Bet ne tik jos. Mokyklos, bendruomeniniai centrai, meno projektai – daugelis jų džiaugsis net ir pasenusia technika. Vilniuje yra iniciatyvų, kurios renka kompiuterius, juos paruošia ir dalina socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Pandemija parodė, kaip svarbu turėti prieigą prie technologijų – daugelis vaikų negalėjo mokytis nuotoliniu būdu tiesiog todėl, kad namuose nebuvo kompiuterio.

Kai kurios menininkų bendruomenės naudoja senus kompiuterius kūrybai. Yra viso judėjimo, vadinamo „circuit bending” – senų elektroninių įrenginių modifikavimas kūrybiniams tikslams. Jūsų senas kompiuteris gali tapti dalimi interaktyvios instaliacijos ar elektroninės muzikos instrumento.

## Ateities vizija: link žalesnio Vilniaus

Vilnius, kaip ir daugelis Europos sostinių, juda link žiedinės ekonomikos modelio. Tai reiškia, kad atliekos tampa ne problema, o ištekliu. Elektronikos atliekų srityje tai ypač aktualu.

Miesto valdžia planuoja plėsti elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūrą. Kalbama apie mobilius surinkimo punktus, kurie reguliariai lankytųsi skirtinguose rajonuose. Tai būtų ypač patogu gyventojams, kurie neturi automobilio ar gyvena toli nuo esamų surinkimo aikštelių.

Taip pat diskutuojama apie skatinimo sistemas. Galbūt ateityje už pristatytą elektroniką galėsite gauti miesto paslaugų nuolaidų ar kitų lengvatų. Kai kuriuose Europos miestuose tokios sistemos jau veikia ir pasiteisina.

Švietimas – dar viena svarbi kryptis. Kuo daugiau žmonių supranta elektronikos atliekų problemos mastą ir žino, kaip ją spręsti, tuo efektyvesnė tampa visa sistema. Mokyklose pradedamos ekologinio raštingumo programos, įmonėse – tvarumo mokymai.

Technologijos taip pat tobulėja. Perdirbimo procesai tampa efektyvesni, leidžiantys išgauti daugiau vertingų medžiagų. Kai kurios įmonės jau eksperimentuoja su robotizuotu išardymu, kuris gali padaryti procesą greitesnį ir saugesnį.

## Kai technologijos ir atsakomybė susitinka

Sėdėdami prie naujo, galingos kompiuterio, retai galvojame apie jo kelią – nuo žaliavų gavybos iki gamybos, naudojimo ir, galiausiai, utilizavimo. Bet šis ciklas yra tikras, ir mes visi esame jo dalis.

Ekologiškas senų kompiuterių utilizavimas Vilniuje nėra sudėtingas. Mieste yra pakankamai galimybių tai padaryti teisingai – nemokamai, patogiai, atsakingai. Reikia tik žinoti, kur kreiptis, ir skirti šiek tiek laiko.

Privatiems asmenims patarčiau: prieš išmesdami seną kompiuterį, pagalvokite, ar jis tikrai nebetinkamas naudoti. Galbūt galite jį perduoti kam nors, kas juo dar pasinaudos? Jei ne – atvežkite į artimiausią elektronikos parduotuvę ar atliekų surinkimo aikštelę. Nepamirškite ištrinti asmeninių duomenų.

Verslui rekomendacija kitokia: sisteminkite procesą. Turėkite aiškų technikos atnaujinimo planą, iš anksto susitarkite su patikimais utilizavimo paslaugų teikėjais, pasirūpinkite dokumentacija. Tai ne tik ekologinė atsakomybė, bet ir verslo reputacijos, teisinio saugumo klausimas.

Galiausiai, ekologiškas elgesys su technika – tai ne tik utilizavimas. Tai ir atsakingas pirkimas (ar tikrai reikia naujo kompiuterio, ar pakaktų atnaujinti seną?), ir rūpestingas naudojimas (tinkamai prižiūrimas kompiuteris tarnauja ilgiau), ir kūrybiškumas (kaip pratęsti įrenginio gyvenimą?).

Vilnius tampa vis žalesnis miestas, ir kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti. Net toks, atrodytų, paprastas veiksmas kaip tinkamas seno kompiuterio utilizavimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Mažų žingsnių suma tampa dideliu keliu – keliu link miesto, kuriame technologijos ir gamta gyvena darnoje.