Kodėl visi staiga kalba apie žiedinę ekonomiką

Pastaruoju metu žiedinė ekonomika tapo tokiu pat dažnu terminu kaip ir „skaitmeninė transformacija” ar „tvarus verslas”. Tačiau skirtingai nuo daugelio madingų žodžių, šis konceptas turi realų finansinį pagrindą. Verslo savininkai, kurie įdiegė žiedinės ekonomikos principus, praneša apie 30-40 procentų atliekų valdymo išlaidų sumažėjimą per pirmuosius dvejus metus. Tai nėra teorija – tai skaičiai, kurie atsispindi finansinėse ataskaitose.

Problema ta, kad daugelis įmonių vis dar žiūri į žiedinę ekonomiką kaip į dar vieną „žalią” iniciatyvą, kuri reikalauja papildomų investicijų ir duoda tik reputacijos naudą. Realybė yra visiškai kitokia. Žiedinė ekonomika – tai verslo modelis, kuris verčia tai, kas anksčiau buvo išlaida (atliekos), į pajamų šaltinį arba bent jau drastiškai sumažina su atliekomis susijusias išlaidas.

Tradicinė tiesinė ekonomika veikia pagal principą „paimk-pagamink-išmesk”. Žiedinė ekonomika siūlo visiškai kitokį požiūrį: produktai ir medžiagos cirkuliuoja sistemoje kuo ilgiau, atliekų sąvoka iš esmės išnyksta, o verslas sukuria vertę ne tik pardavimo momentu, bet per visą produkto gyvavimo ciklą.

Kur iš tiesų slypi tos 40 procentų

Kai kalbame apie 40 procentų atliekų valdymo išlaidų sumažinimą, svarbu suprasti, iš ko susideda šios išlaidos. Daugelis verslininkų mato tik akivaizdžias sąnaudas – atliekų išvežimo mokesčius, konteinerių nuomą, utilizavimo mokesčius. Tačiau tikrosios išlaidos yra daug didesnės.

Į atliekų valdymo išlaidas įeina: žaliavų pirkimas, kurios vėliau tampa atliekomis; darbo sąnaudos atliekoms tvarkyti ir rūšiuoti; sandėliavimo plotai atliekoms laikyti; administracinės išlaidos dokumentacijai tvarkyti; aplinkosaugos mokesčiai ir galimos baudos; reputacijos nuostoliai, kai klientai sužino apie neefektyvų atliekų valdymą.

Viena vidutinio dydžio gamybos įmonė Lietuvoje, turinti 50 darbuotojų, vidutiniškai išleidžia 30,000-50,000 eurų per metus tiesiogiai atliekų tvarkymui. Bet kai įtraukiame visas netiesiogines išlaidas – žaliavas, kurios tampa atliekomis, darbo valandas, prarastą efektyvumą – ši suma gali lengvai padvigubėti ar net patrigubėti.

Žiedinės ekonomikos principai leidžia atakuoti visas šias išlaidų kategorijas vienu metu. Pavyzdžiui, dizainas, skirtas ilgaamžiškumui, sumažina grąžinimų ir garantinio aptarnavimo išlaidas. Medžiagų pakartotinis panaudojimas gamybos procese sumažina žaliavų pirkimo sąnaugas. Produkto kaip paslaugos modelis sukuria nuolatinių pajamų srautą ir sumažina atliekų kiekį.

Praktiški žingsniai, kurie duoda rezultatų

Teorija skamba gražiai, bet kaip tai įgyvendinti praktiškai? Pirmiausia reikia atlikti medžiagų srauto auditą. Tai skamba sudėtingai, bet iš esmės reiškia paprastą dalyką: kelias savaites stebėkite ir fiksuokite, kas įeina į jūsų verslą ir kas išeina kaip atliekos.

Vienas restoranų tinklas Vilniuje tai padarė ir aptiko, kad 23 procentai perkamų produktų baigiasi šiukšliadėžėje. Ne dėl to, kad klientai nesuvalgo, bet dėl netinkamo atsargų valdymo, per didelių porcijų pjaustymo metu ir netinkamo sandėliavimo. Šis paprastas stebėjimas leido per tris mėnesius sumažinti maisto atliekas 60 procentų ir sutaupyti apie 18,000 eurų per metus.

Antrasis žingsnis – ieškokite vietinių partnerių, kuriems jūsų atliekos galėtų būti žaliava. Baldų gamykla, kuri anksčiau mokėjo už medienos atliekų išvežimą, surado vietinį pjuvenų gamybos verslą. Dabar ne tik nebemoka už atliekų tvarkymą, bet dar gauna nedidelę pajamą iš medienos atliekų pardavimo. Metinė nauda – apie 8,000 eurų.

Trečiasis žingsnis – persvarstyti produkto dizainą. Tai ilgalaikė strategija, bet duodanti didžiausią poveikį. Viena elektronikos įmonė perprojektavo savo produktą taip, kad jį būtų galima lengvai išardyti ir komponentus pakartotinai panaudoti. Rezultatas? Ne tik sumažėjo atliekos, bet ir garantinio aptarnavimo išlaidos sumažėjo 35 procentais, nes sugadintus komponentus tapo lengva pakeisti, o ne keisti visą įrenginį.

Kodėl ekologiškai sąmoningi vartotojai yra ne tiesiog madinga tema

Dabar pereikime prie antrosios dalies – ekologiškai sąmoningų vartotojų. Kai kas mano, kad tai tik nedidelė nišinė rinka, bet statistika rodo ką kita. 2023 metų tyrimas Baltijos šalyse parodė, kad 67 procentų vartotojų yra pasirengę mokėti 10-15 procentų daugiau už produktus iš įmonių, kurios įrodo savo aplinkosauginį įsipareigojimą.

Bet štai problema: vartotojai tapo labai skeptiški. Jie matė per daug „žalaus plovimo” (greenwashing), per daug tuščių pažadų. Jie nenori girdėti apie jūsų „įsipareigojimus” ar „viziją”. Jie nori matyti konkrečius veiksmus ir skaidrius duomenis.

Žiedinės ekonomikos principai suteikia būtent tai – konkrečius, išmatuojamus rezultatus, kuriuos galima komunikuoti. Kai sakote „mūsų produktas pagamintas iš 80 procentų perdirbtos medžiagos” arba „siūlome produkto grąžinimo ir atnaujinimo programą”, tai nėra tušti žodžiai. Tai konkretūs faktai, kuriuos vartotojai gali patikrinti ir įvertinti.

Kaip paversti žiedinę ekonomiką konkurenciniu pranašumu

Čia prasideda įdomiausia dalis. Daugelis įmonių bando slėpti savo žiedinės ekonomikos iniciatyvas, bijodamos, kad konkurentai nukopijuos. Tai klaida. Jūsų žiedinės ekonomikos praktikos turėtų būti pagrindinė jūsų rinkodaros strategijos dalis.

Pavyzdžiui, viena drabužių įmonė Kaune sukūrė programą, kur klientai gali grąžinti senus jų prekės ženklo drabužius mainais į nuolaidą naujiems. Grąžinti drabužiai arba atnaujinami ir parduodami antrą kartą, arba išardomi ir medžiagos panaudojamos naujiems produktams. Ši programa tapo pagrindine įmonės rinkodaros kampanija ir pritraukė visiškai naują klientų segmentą – jaunus, ekologiškai sąmoningus pirkėjus.

Bet komunikacija turi būti autentiška ir skaidri. Nepakanka pasakyti „mes rūpinamės aplinka”. Reikia parodyti:
– Konkrečius skaičius: kiek atliekų sumažinote, kiek CO2 emisijų išvengėte
– Procesus: kaip tiksliai veikia jūsų žiedinės ekonomikos sistema
– Iššūkius: su kokiomis problemomis susiduriate ir kaip jas sprendžiate
– Tikslus: ko siekiate ateityje

Viena įmonė savo svetainėje įdiegė realaus laiko skaitiklį, rodantį, kiek atliekų jie išvengė per žiedinės ekonomikos iniciatyvas. Tai ne tik padidino klientų pasitikėjimą, bet ir tapo virusinės rinkodaros įrankiu – žmonės dalindavosi šia informacija socialiniuose tinkluose.

Klaidos, kurios kainuoja brangiai

Įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, įmonės daro keletą tipinių klaidų. Pirmoji ir dažniausia – bandymas padaryti viską iš karto. Žiedinė ekonomika nėra projektas, kurį galima užbaigti per tris mėnesius. Tai ilgalaikė transformacija, kuri reikalauja laipsniškai keisti procesus, kultūrą ir verslo modelį.

Geriau pradėti nuo vieno konkretaus aspekto – pavyzdžiui, pakuočių optimizavimo ar vieno produkto perprojektavimo – ir pasiekti matomų rezultatų, nei bandyti iš karto pertvarkyti visą verslą ir paskęsti chaose.

Antroji klaida – nepaskaičiuoti tikrosios naudos. Daugelis įmonių įgyvendina žiedinės ekonomikos iniciatyvas, bet niekada tiksliai neišmatuoja, kokią finansinę naudą jos duoda. Rezultatas? Vadovybė nesupranta vertės, darbuotojai nejaučia motyvacijos, o iniciatyvos laikui bėgant miršta.

Trečioji klaida – ignoruoti darbuotojus. Žiedinės ekonomikos principai reikalauja, kad visi organizacijos lygmenys suprastų ir palaikytų pokyčius. Jei gamybos darbuotojai nesupranta, kodėl staiga reikia rūšiuoti medžiagas kitaip, arba pardavimų komanda nežino, kaip komunikuoti naują produkto modelį klientams, iniciatyvos žlugs.

Ketvirtoji klaida – pernelyg sudėtingi sprendimai. Žiedinė ekonomika neturi būti technologiškai sudėtinga. Kartais paprasčiausias sprendimas – pavyzdžiui, standartizuoti pakuotes, kad jas būtų lengviau perdirbti – duoda didesnį poveikį nei brangus ir sudėtingas technologinis sprendimas.

Technologijos, kurios iš tiesų padeda

Nors žiedinė ekonomika neturi būti technologiškai sudėtinga, kai kurios technologijos gali žymiai palengvinti įgyvendinimą. Skaitmeniniai dvyniai (digital twins) leidžia modeliuoti produkto gyvavimo ciklą ir optimizuoti medžiagų naudojimą dar prieš pradedant gamybą.

Blokų grandinės technologija (blockchain) gali padėti sekti medžiagų kilmę ir užtikrinti skaidrumą visoje tiekimo grandinėje. Tai ypač svarbu, kai norite įrodyti vartotojams, kad jūsų produktas tikrai pagamintas iš perdirbtų medžiagų.

IoT sensoriai gali stebėti produktų būklę ir pranešti, kada reikia aptarnavimo, taip pratęsiant produkto gyvavimo trukmę. Viena įmonė, gaminanti pramonines įrangą, įdiegė sensorius, kurie stebi įrangos būklę ir prognozuoja gedimus. Rezultatas – įranga tarnauja 40 procentų ilgiau, o klientai sutaupo aptarnavimo išlaidas.

Tačiau svarbu nepasimesti technologijų žavesyje. Technologijos turi tarnauti tikslui, o ne būti tikslas pačios savaime. Prieš investuojant į brangią technologiją, užduokite sau klausimą: ar ta pati problema negali būti išspręsta paprasčiau?

Kai skaičiai pradeda kalbėti patys už save

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – 40 procentų atliekų valdymo išlaidų sumažinimo. Šis skaičius nėra fantazija. Jis grindžiamas realiais įmonių rezultatais. Bet svarbu suprasti, kad šis rezultatas nepasiekiamas per naktį.

Tipinė trajektorija atrodo taip: pirmuosius 3-6 mėnesius matote 10-15 procentų sumažėjimą, kai įgyvendinate „lengvai pasiekiamus vaisius” – geresnį atliekų rūšiavimą, optimizuotą užsakymų valdymą, partnerystes su atliekų perdirbėjais. Po 12-18 mėnesių, kai pradeda veikti gilesni pokyčiai – perprojektuoti produktai, nauji verslo modeliai – matote dar 15-20 procentų sumažėjimą. Po 24 mėnesių, kai visa sistema dirba sklandžiai ir kultūra pasikeitė, pasiekiate tą 35-40 procentų ribą.

Bet finansinė nauda nesiriboja tik atliekų valdymo išlaidų sumažinimu. Įmonės, įgyvendinusios žiedinės ekonomikos principus, praneša apie:
– 15-25 procentų žaliavų sąnaudų sumažėjimą
– 20-30 procentų klientų lojalumo padidėjimą
– 10-15 procentų naujų klientų pritraukimą
– Lengvesnį priėjimą prie investicijų (investuotojai vis labiau vertina tvarų verslą)
– Mažesnes draudimo sąnaudas (mažesnė aplinkosauginė rizika)

Ekologiškai sąmoningų vartotojų pritraukimas nėra tik reputacijos klausimas – tai tiesiogiai veikia pardavimus. Tyrimai rodo, kad ekologiškai sąmoningi vartotojai yra lojalūs, dažniau rekomenduoja prekės ženklą kitiems ir vidutiniškai išleidžia 20-30 procentų daugiau per metus nei tradiciniai vartotojai.

Kai žiedinė ekonomika tampa verslo kultūros dalimi

Galiausiai, sėkmingiausios žiedinės ekonomikos transformacijos įvyksta tada, kai ji tampa ne atskiru projektu, bet verslo kultūros dalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas sprendimas – nuo produkto dizaino iki tiekėjų pasirinkimo – yra vertinamas per žiedinės ekonomikos prizmę.

Viena įmonė, su kuria teko bendradarbiauti, įvedė paprastą taisyklę: kiekvienas naujas produkto pasiūlymas turi atsakyti į penkis klausimus: 1) Ar produktą galima lengvai remontuoti? 2) Ar komponentus galima pakartotinai panaudoti? 3) Ar medžiagos yra perdirbamos? 4) Ar produktas sukurtas ilgaamžiškumui? 5) Ar turime planą, kas nutiks produktui pasibaigus jo naudojimo laikui?

Šie paprasti klausimai fundamentaliai pakeitė produktų kūrimo procesą. Dizaineriai pradėjo galvoti apie visą produkto gyvavimo ciklą, o ne tik apie pradinį pardavimą. Rezultatas – produktai, kurie ne tik yra ekologiškesni, bet ir pelningesni, nes juos pigiau gaminti, aptarnauti ir jie sukuria ilgalaikę vertę.

Žiedinė ekonomika nėra altruizmas. Tai protingas verslas. Tai būdas sumažinti išlaidas, pritraukti lojalių klientų, išsiskirti konkurencinėje rinkoje ir sukurti tvaresnį, atsparesnį verslo modelį. Įmonės, kurios tai supranta ir veikia dabar, kurs rinkos standartus ateityje. Kitos tiesiog bandys vijytis.